bausti

baũsti, baũdžia, baũdė tr., intr. 1. SD87 skirti ar vykdyti bausmę: Nusikaltėliai baudžiami pagal įstatymus rš. Motina tą vaiką, kaipo vienatinį, be galo mylėjo, niekuomet jo nebarė nei baudė M.Valanč. Būrą baudžiava baũdžia K.Donel. Tėvai ir motinos, ... baũskite vaikus ir palenkite juos ižg jaunumo DP65. Vaikai yr baudamúoju (vaikai auklėjant reikia bausti) Als. Baudžiamoji byla VĮ. Baudžiamasai kodeksas (rinkinys baudžiamųjų įstatymų) rš. ^ Pats to nedaryk, už ką kitus baudi VP37. Kas baũdžia, tas ir priglaudžia Plv. Vienas baũda, kitas glauda (apie lepinamą vaiką) Ms. Už vieno blogo dešimtį teisingų baudžia Tsk. | refl. tr.: Pats save baudíesi [gerdamas] Ėr. 2. bauginti, grasinti, barti: Jis vis mane baudžia, kam aš tep dirbu Skr. Ana baũdė: „Duosiu, kad tavo šonai skambės“ J. Ei, barė, baũdė mane mergužėlė JD921. Baudė mane mamužytė, mažą augindama N161. ║ pykinti, neduoti ramumo: Už ką tu čia mane baudì? Vrb. ║ rėžti sparnu (apie gaidį): Gaidys baũdžia vištą KI579. 3. prisispyrus prašyti, spirti, versti: Reiks baũsti sūnų, kad įdėtų dvigubus langus J. Vaikas baũdžia valgyti Brt. Sako, baũskit, tegul duoda ganyklą Vlkv. Baũdžia, kad atiduotų pinigus Vrb. Kad jūs nebaũstumėt iš manęs pinigų, tai vis būtų lengviau Plut. 4. varyti, raginti: Topig mus ir pranašas Dovydas baũdžia DP619. | Ko tep verki, brolužėli, kam tep baudì žirgužėlį? Dkš. Laužiau berželio rykštelę, baudžiaũ bėrą žirgelį JV13. \ bausti; apibausti; įbausti; išbausti; nubausti; pabausti; pribausti; subausti; užbausti